Apie mus

Organizuota judėjimo veikla, t.y. sportas, fizinis lavinimas, sporto ir užimtumo klubuose, greta geresnės mitybos ir palankesnių buities sąlygų yra laikoma per pastaruosius du šimtmečius pastebimo spartesnio vaikų ir jaunimo vystymosi priežastimi. Ir atvirkščiai, ribotas suaugusiųjų fizinis aktyvumas, susijęs su gyvenimo patogumais, atsiradusiais dėl civilizacijos laimėjimų (sėdimas darbas, televizija, automobiliai, liftai ir kt.), yra viena iš pagrindinių vis labiau plintančių nutukimo, osteoporozės ir kitų negalavimų priežasčių. Fizinis aktyvumas atliks savo paskirtį, bus veiksmingas tik optimaliai dozuojamas. Nepakankamos, per mažos fizinės pastangos nesukels norimų reakcijų, reikiamai nesužadins organizmo sistemų ir nepadės jam tvirtėti. Per didelė judėjimo dozė, organizmo galimybes pranokstančios pastangos gali skatinti vystymosi defektus ir degeneracinius perkrovų sukeltus pokyčius. Fizinis aktyvumas yra laikomas intelektualios veiklos apraiška ir psichinio vystymosi išraiška.

Vilniaus vaikų gimnastikos studija šokliukai siūlo gimnastikos – akrobatikos užsiėmimus įvairaus amžiaus vaikams

Akrobatikos pratimai visapusiškai stiprina organizmą, lavina judesių koordinaciją, drąsą, ryžtingumą, jėgą, greitį, judesių tikslumą, orientaciją erdvėje, skiepija subtiliausius pusiausvyros pojūčius.

Akrobatikos pratimai ęsą labai įvairūs, žadina emocijas. Jiems atlikti nereikia specialių įrenginių, pakanka gimnastikos paklotų arba akrobatikos takelio. Šiuos pratimus gali atlikti įvairaus amžiaus žmonės, akrobatika ypač naudinga vaikams. Sistemingai ją kultivuojant, tobulėja judėjimo aparatas, gerėja funkcinis širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų darbas, didėja gyvybinė plaučių talpa, stiprėja raumenys, lavėja koordinacija. Akrobatikos pratimai skirstomi į tris grupes: 1. Akrobatikos šuoliai. Tai pratimai, kuriems būdingas dalinis arba visiškas persivertimas per galvą (įvairūs salto, persivertimai, kūlvirsčiai ir t.t.). 2. Balansavimas. Tokiems pratimams būdingas pusiausvyros išlaikymas ant menčių, galvos, rankų, partnerio laikymas, piramidės. 3. Įvairūs išmetimai. Tai išmetimai laikant už riešų, dubens, kojų ir t.t., taisyklingai nušokant arba partnerį sugaunant.

Gimnastika yra gana efektyvi fizinio ugdymo priemonė harmoningai raidai. Gimnastikos pratimai teigiamai veikia organizmą. Jie gerai lavina rankų, liemens, pečių juostos raumenis. Daugelis pratimų turi taikomąjį pobūdį: tai kai kurie pasikėlimai ir persivertimai ant prietaisų, nušokimai. Gimnastikos pratimai ugdo drąsą, ryžtingumą, gebėjimą orientuotis netikėtose situacijose. Jie lavina koordinaciją, jėgą, lankstumą, ištvermę. Išlavintos šios ypatybės leidžia atlikti vis sudėtingesnius pratimus. Gimnastikos pratybos taip pat teigiamai veikia vidaus organų veiklą. Yra žinoma, kad netreniruoto žmogaus, patekusio į nepaprastą padėtį (horizontalės atžvilgiu), vidaus organai (širdis, plaučiai, skrandis) pasislenka, ir todėl pablogėja darbingumas. Gimnastika – gera praktikos priemonė, stabdanti organų pasislinkimą neįprastomis žmogui padėtimis. Kartojant gimnastikos pratimus, organizmas vis mažiau ir mažiau reaguoja į neįprastas žmogaus kūno padėtis.

Dziudo dažniausiai siejamas su dinamišku sportu, kaip vienas varžovas metą kitą varžovą treniruotėse ir varžybose. Nors tai tikrai vienas iš dziudo aspektų, bet tikrąją dziudo reikšmę galima apibrėžti kaip būdą optimaliai panaudoti kūno ir proto galias. Kitaip tariant, įvaldydamas įvairias dziudo kovos technikas ir praktikas išmokstama efektyviausiai panaudoti protą ir kūną kasdieniame gyvenime.
Be to, dziudo technikos leidžia net ir mažo ūgio žmogui įveikti daug didesnį ir stipresnį žmogų (minkštumas pažaboja kietumą). Dziudo praktika taip pat moko pagarbos kitam asmeniui, taip pat bendradarbiauti ir padėti, taip duodama abipusės naudos abiems pusėms. Dziudo įkūrėjas ir tėvas Jigoro Kano šias sąvokas išreiškė terminais „didžiausias efektyvumas“ ir „abipusė nauda“.

Parkūras (pranc. parkour ‘distancija, kliūčių ruožas’) – sportinio tipo veikla, kurios pagrindinis principas yra judėjimas, patekimas iš vienos vietos į kitą kiek įmanoma greičiau ir efektyviau. Viskas aplinkui traktuojama kaip kliūtys, kurias siekiama įveikti pasikliaujant vien savo galimybėmis.
Parkūras atsirado 1987 m., jo pradininkais laikomi David Belle ir Sébastien Foucan. Parkūre naudojamos gimnastikos, lengvosios atletikos, kovos menų, buildering’o ir kt. technikos, remiamasi tam tikra suvokimo filosofija. Žmonės, užsiimantys parkūru, vadinami treiseriais (pranc. traceur).
Parkūras – savo kūno judesių kontroliavimas ir jų pritaikymas įvairiuose savo gyvenimo situacijose. Pagrindiniai veiksniai, kuriuos naudoja treiseriai: jėga ir teisingas jos panaudojimas, mokėjimas greičiau už kitus atsidurti reikiamoje miesto vietoje. Parkūro šūkis – nėra ribų, yra tik kliūtys, kurias galima įveikti. Parkūras – gyvenimo filosofija ir judėjimo menas.
Parkūras nemoko naudoti kokių nors priemonių, specialios įrangos, ginklų, bet skatina naudotis savo įgūdžiais „čia ir dabar“.