Fizinis aktyvumas – tai veiksnys, kuris formuoja žmogaus organizmą ir jo funkcijas. Jis ugdo ir stiprina visas organizmo sistemas, veikia jų sudėtį ir gyvybingumą. Žmogui fizinio aktyvumo reikia lygiai taip pat, kaip maisto ir oro – tai ypač svarbu vaikams, kurie intensyviai auga, tvirtėja ir tobulėja.
Organizuota judėjimo veikla, t.y. sportas, fizinis lavinimas, sporto ir užimtumo klubuose, greta geresnės mitybos ir palankesnių buities sąlygų yra laikoma per pastaruosius du šimtmečius pastebimo spartesnio vaikų ir jaunimo vystymosi priežastimi. Ir atvirkščiai, ribotas suaugusiųjų fizinis aktyvumas, susijęs su gyvenimo patogumais, atsiradusiais dėl civilizacijos laimėjimų (sėdimas darbas, televizija, automobiliai, liftai ir kt.), yra viena iš pagrindinių vis labiau plintančių nutukimo, osteoporozės ir kitų negalavimų priežasčių. Fizinis aktyvumas atliks savo paskirtį, bus veiksmingas tik optimaliai dozuojamas. Nepakankamos, per mažos fizinės pastangos nesukels norimų reakcijų, reikiamai nesužadins organizmo sistemų ir nepadės jam tvirtėti. Per didelė judėjimo dozė, organizmo galimybes pranokstančios pastangos gali skatinti vystymosi defektus ir degeneracinius perkrovų sukeltus pokyčius. Fizinis aktyvumas yra laikomas intelektualios veiklos apraiška ir psichinio vystymosi išraiška.
